BALTYMŲ REIKMĖS SPORTININKAMS

ĮVADAS

Griaučių raumenys sudaro apie 40-50 proc. visos kūno masės, kas sudaro 28-35 kg, jei žmogus vidutiniškai sveria 70 kg. Pagrindinės griaučių raumenų sudedamosios  dalys yra vanduo (apie 75 proc.) ir baltymai (apie 20 proc.). Baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių , maždaug pusė iš kurių  yra pakeičiamos, t.y. gali būti sintetinamos organizme, kita pusė turi būti gaunama. Baltymų kiekis ir jų rūšis (biologinė vertė) turi didelę reikšmę tam koks bus organizmo darbingumas, raumenų jėga ir masė. Metodas, nustatantis ar organizmas gauna pakankamai baltymų, remiasi azoto balanso organizme nustatymu. Jis paremtas gaunamo  azoto(dietos baltymuose yra apie 16 proc. azoto) ir suvartojamo  azoto santykio nustatymu. Naujos amino rūgštys gali papildyti organizmo amino rūgščių fondą iš trijų šaltinių – dietos baltymai, suskaidyti organizmo baltymai, susintetinti organizme (pakeičiamos amino rūgštys ) baltymai.  Amino rūgščių fondas netenka amino rūgščių dėl jų suvartojimo naujų baltymų sintezei, oksidacijos energijos reikmėms, sukaupimo kaip riebalų ar angliavandenių atsargų, azoto pašalinimo su prakaitu ar šlapimu bei dalies amino rūgščių grįžimo į virškinamąjį traktą (1 pav.)

 

1 pav. Supaprastinta baltymų metabolizmo organizme schema (Maughan, 2006)

 

Jei azoto balansas yra teigiamas, tai reiškia, kad organizmas gauna daugiau baltymų nei suvartoja ir atvirkščiai. Šiuo metodu nustatoma bendras reikalingų organizmui baltymų kiekis. Suaugusiam nesportuojančiam žmogui šiuo metodu yra nustatytos baltymų reikmės, kurios šiuo metu yra 0,8 g/ kg kūno masės/dienoje ( US Food and Nutrition Board, 1989; WHO and United Nations University, 1985).

Azoto balanso metodas nustato bendrą visam organizmui reikalingą baltymų kiekį. Vertinant šiuo metodu pagrįstas rekomendacijas reikia   atkreipti dėmesį į tai, kad rekomenduotinas baltymų kiekis buvo paskutinį kartą patikslintas 1989 metais, kad toks (0,8 g/kg/d) baltymų kiekis skiriamas vidutiniam statistiniam sėdimą darbą dirbančiam asmeniui, kad jis vertina bendrą visam organizmui reikalingą baltymų kiekį. Šiuo metodu tyrinėjant negalima pasakyti ar pasikeitimai balanse atsirado nuo baltymų sintezės/katabolizmo ar baltymų oksidacijos ir pan.

Tikslesnis metodas, kurio esmę sudaro žymėtų amino rūgščių patekimo/vartojimo nustatymas leidžia tyrinėti kiek amino rūgščių buvo suvartota baltymų sintezei,  kiek jų buvo oksiduota ir pašalinta, kiek amino rūgščių buvo gauta skaidant struktūrinius baltymus ( Wolfe , 1992 ).

Dažnai mokslininkai, norėdami tiksliau atsakyti į klausimus, susijusius su baltymų metabolizmu, taiko  abu šiuos metodus.

Optimatizuota peržiūrai su Mozila Firefox ir

Internet Exploler senesnėms nei 7 versijai